Pogimdyvinė depresija: įkyrios, gąsdinančios mintys ir kaip jas įveikti?

Stiprios įkyrios, gąsdinančios mintys arba vaizdiniai apie kūdikio susižalojimą arba žalojimą yra vienas iš pogimdyvinės depresijos simptomų.

Pogimdyvinė depresija ir su ja užplūstančios mintys skiriasi nuo kasdienių mamų ir tėčių minčių ir jausmų. „O kas, jeigu mano kūdikiui kas nors atsitiks?“, „Kas bus, jeigu aš per stipriai jį suspausiu arba netinkamai paimsiu ant rankų?“, „Kas, jeigu vaikelis iškris man iš rankų tiesiai ant grindų?“ – tokios nerimą keliančios mintys pažįstamos ne vienai mamai ir tėčiui. Tam tikras nerimo lygis, auginant kūdikį, yra visiškai normalus dalykas – juk nerimas yra instinktyvus atsakas į galimas grėsmes. Problema tokios mintys ir vaizdiniai tampa tuomet, kai pradeda trikdyti įprastą funkcionavimą ir gyvenimo ritmą. Mamos pradeda jausti, kad negali susidoroti su šiomis mintimis, kad jos ateina staiga, tarsi iš niekur, sukelia baimę, nerimą, paniką, kaltę ir gėdą. Kartais moteriai gali atrodyti, kad ji kraustosi iš proto.

Stiprios įkyrios, gąsdinančios mintys arba vaizdiniai apie kūdikio susižalojimą arba  sužalojimą yra vienas iš pogimdyvinės depresijos simptomų. Susidūrus su tokiomis mintimis, pirmas dalykas, kurį svarbu suprasti – kad tai yra tik mintys, kurios neturi nieko bendro su jūsų asmenybe, charakteriu arba jausmais vaikui. Jos taip pat nereiškia, kad jūs išprotėjote arba esate bloga mama.

Kaip tvarkytis su įkyriomis gąsdinančiomis mintimis?

Vienas iš būdų tvarkytis su įkyriomis gąsdinančiomis mintimis sergant pogimdyvine depresija – nukreipti savo dėmesį kitur. Jūs negalite kontroliuoti to, ar tokios mintys pasirodys ar ne, tačiau galite pasistengti nesikoncentruoti į jas ir ieškoti veiklos, kuri padėtų dėmesį nukreipti. Pasakykite sau, kad tai tik mintys, kad jos praeis, kad jūs nesijausite ir negalvosite taip visą laiką. Pabandykite užimti savo smegenis kitais dalykais, kurie reikalauja susikaupimo ir koncentracijos – net jei tai yra tiesiog aritmetinių veiksmų atlikimas, bandymas prisiminti seniau išmoktą eilėraštį arba dainavimas kartu su atlikėju, užsiimkite įtraukiančia veikla. Taip, iš pradžių tai gali būti sudėtinga, tačiau ilgainiui tai padeda.

Pasikalbėkite apie tai, kaip jaučiatės, su žmogumi, kuriuo pasitikite. Žinojimas, kad nesate viena su mintimis, kurios gąsdina, padeda jaustis tvirčiau. Ir būtinai kreipkitės pagalbos, jeigu jaučiate, kad pačiai susitvarkyti su kylančiu nerimu yra pernelyg sunku.

M. Bagdonienė