Sezoninis afektinis sutrikimas arba kaip išgyventi žiemą?

Pamenu ilgus žiemos vakarus ir trumpas dienas, kuomet dar dirbau psichiatrijos ligoninėje. Į darbą ateinu tamsoje, grįžtu taip pat tamsoje. O su kolegomis vis kalbame, kaip sau padėti išgyventi ilgą ir tamsią žiemą. Energijos kasdien vis mažiau, norisi šokoladų ir saldumynų, vis sunkiau džiugiai pašokti iš lovos. Kur ten, išsiridenti iš jos vos vos pavyksta po kelių žadintuvo suskambėjimų…

Tikiu, kad daugeliui tai pažįstama. O aš pradėjusi gilintis į įvairiausius depresijos gydymo būdus, šiandien žinau daugiau ne tik apie tai, kaip gydyti nuo sezoninio afektinio sutrikimo kenčiančius žmones, bet ir kaip lengviau išgyventi saulės trūkumą kiekvienam iš mūsų.

Kas yra Sezoninis afektinis sutrikimas?

Sezoninis afektinis sutrikimas – tai depresijos porūšis, kuriam būdingi didžiąja dalimi tie patys simptomai, kaip ir depresijai:

  1. Galite jaustis prislėgtas ir pavargę, neturėti energijos arba greitai pavargti;
  2. Nebeteikia džiaugsmo dalykai, kurie anksčiau džiugino;
  3. Jaučiatės perdėtai kaltas ir bevertis, gali kilti minčių apie savižudybę;
  4. Sunku susikaupti ir priimti sprendimus;
  5. Nebesinori bendrauti su kitais;
  6. Nebejaučia seksualinio potraukio.

    Tai požymiai būdingi kiekvienam sergančiam depresija. Tačiau yra ir keli dalykai, kuriais sezoninius nuotaikos pokyčius išgyvenantis žmogus skiriasi nuo kitų:

  7. Be abejo, pirmas ir svarbiausias skirtumas yra tas, kad depresijos epizodai kartojasi tamsiuoju metų laiku, o vasaros metu jie tarsi savaime praeina.
  8. Jei didžioji dalis žmonių sergančių depresija kenčia nuo nemigos, sezoninius nuotaikos pokyčius patiriantys žmonės linkę miegoti per daug. Jie gali miegoti iki 12 val. ar daugiau kasdien. Ir net tuomet, kai pagaliau atsibunda, jaučiasi ypatingai silpni, suglebę, nerangūs ir neturintys energijos.
  9. Taip pat su šiuo sutrikimu susiduriantys žmonės žiemos metu pastebi, kad priaugo svorio, nes apetitas saldumynams ir kitiems paprastiesiems angliavandeniams yra ypatingai didelis. Daugelis tyrėjų mano, kad tai kūno bandymas save gydyti, nes gliukozės antplūdis kraujyje gali pakelti serotonino lygį smegenyse, tokiu būdu trumpam pakeldamas nuotaiką. Tačiau toks elgesys turi stiprią tamsiąją pusę. Didelis cukraus ir kitų greitųjų angliavandenių vartojimas sukelia uždegimą. Viena iš depresijos kilmę aiškinančių teorijų teigia, kad chroniškas uždegimas yra pagrindinė priežastis sukelianti depresiją. Tad gydymasis cukrumi galiausiai mus susargdina, o ne gydo.

    Apie 20% žmonių patiria panašius sezoninius nuotaikos sutikimus su stipriai išreikštais bent jau keliais depresijos simptomais nuo lapkričio iki kovo mėnesių. Tuo pačiu manau, kad mes visi, gyvenantys tamsesnėse klimato juostose, juntame, jog energijos turime mažiau, kūnas sulėtėja, o nuotaika ne tokia pakili. Mūsų visų kūnas sukurtas taip, kad jam būtina nuolat gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Tad mums visiems aktualūs paprasti ir natūralūs būdai pagerinti savijautai.

Kaip paprastomis priemonėmis, be vaistų, galima pasigerinti savijautą?

Šiandien noriu pasidalinti trimis pagrindiniais dalykais, kaip žmogus gali padėti sau jausdamas šiuos simptomus. Tai moksliškai įrodyti būdai, kurių veiksmingumas yra toks pat arba didesnis nei antidepresantų, tačiau jie neturi vaistams būdingų šalutinių poveikių.

1. SAULĖ / ŠVIESA

Daugelis mokslinių tyrimų įrodo, kad šviesos terapija yra veiksmingesnė gydant Sezoninį afektinį sutrikimą nei vaistai (ir turi mažiau šalutinių poveikių). Taip pat šviesos terapija naudinga gydant visų formų depresijas.

Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Apsiniaukusią dienos šviesos gali būti 10 kartų mažiau, tad lauke tektų būti bent kelias valandas.

Kad būtų galimybė kompensuoti žiemą natūraliai atsirandantį šviesos trūkumą, sukurtos šviesos terapijos lempos, kurių ryškumas atitinka giedros saulėtos dienos ryškumą. Tačiau labai svarbu parinkti tinkamą laiką šviesos terapijai, o jis priklauso nuo jūsų miego sutrikimo pobūdžio (kuris būdingas sergant depresija). Šviesos terapiją išmanantis specialistas gali jus pakonsultuoti ir išmokyti tinkamai naudotis šviesos terapijos lempomis. Jų poveikis pakankamai greitas, neretai efektas pastebimas jau po savaitės.

2. OMEGA-3 RŪGŠČIŲ PRISOTINTA MITYBA

Turite kelis pasirinkimus. Galite 2-3 kartus per dieną valgyti riebią žuvį, kaip japonai, kurių depresijos rodikliai vieni žemiausių pasaulyje arba gerti kokybiškus žuvies taukus. Atsižvelgiant į atliktus mokslinius tyrimus tai efektyviau padeda sumažinti depresijos simptomus nei antidepresantai. Tačiau svarbu kokius žuvies taukus gersite ir kokią dozę pasirinksite. Būtent apie tai išsamiai ir kalbame programoje „Įveik depresiją kitaip“.

3. AKTYVUS JUDĖJIMAS

Tyrėjai jau daug kartų lygino aerobinių pratimų ir antidepresantų poveikį gydant depresiją. Viename iš atliktų tyrimų rasta, kad net mažos judėjimo dozės, t.y. 3 pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę – veikė lygiai taip pat, kaip antidepresantai. Tačiau vaistus vartojantys pacientai buvo tris kartus labiau linkę vėl susirgti depresija per artimiausius 10 mėnesių nei tie, kurie gydėsi judėjimu.

Taigi siūlome 3 pusvalandžio trukmės greitus pasivaikščiojimus per savaitę – geriausia saulės šviesoje ir jūs jau žinote kodėl.

Aušra Mockuvienė
klinikinė psichologė

info@depresijosiveikimas.lt

+370 682 51402

Privatumo politika
Ⓒ 2019 Depresijos įveikimo centras