Apsimetėlio sindromas

Ar dažnai jaučiate nepasitikėjimą savimi ir esate linkę nuvertinti savo sugebėjimus? Jei taip, tai gali būti, kad susiduriate su apsimetėlio sindromu. Kas gi tai yra? Apsimetėlio sindromas – tai fenomenas, pasireiškiantis stipriu nepasitikėjimu savo įgūdžiais, intelektiniais sugebėjimais ir kompetencijomis profesinėje arba akademinėje veikloje.

Patirdami apsimetėlio sindromą galite nuolatos jaustis, lyg bandote įtikinti aplinkinius, kad iš tiesų kažką sugebate, nes viduje jaučiatės nepakankami. Gali lydėti jausmas, kad jūsų įdedamų pastangų niekada neužtenka. Kai patiriate sėkmę, gali atrodyti, kad pasisekė netyčia arba eilinį kartą „praslydote“. Vis vien išlieka jausmas, kad jūsų pasiekimas yra netikras, atsitiktinis, o jūs iš tikrųjų nieko svarbaus nepadarėte, kad jums pavyktų. Patyrus sėkmę sukyla trumpalaikis palengvėjimas, kad aplinkiniai jūsų nenuvertins ir nesulauksite pažeminimo, tačiau greitai vėl apima baimė ir nerimas, kad visi tuojau išsiaiškins, kad jūs visgi nieko nesugebate ir jums tiesiog „pasisekė“. Jaučiatės, lyg nuolatos apsimetinėjate, kad iš tikrųjų esate vertas savo pasiekimų ar užimamos pozicijos. Jums sunku priimti komplimentus, nes manote, kad aplinkiniai nemato „tikrojo“ jūsų ir jūs iš tikrųjų nesate vertas gražių žodžių ir teigiamų įvertinimų.

Gali atrodyti ir taip, kad iš tiesų stengiatės per mažai. Nors tikriausiai įdedate nemažai pastangų, kad atliktumėte reikiamus darbus, jūs galite būti linkę manyti, kad kiti žmonės stengiasi daugiau, pasiekia daugiau ir apskritai viską daro geriau, nei jūs. Lūkesčiai sau vis auga, sukeldami nuolatinę įtampą – tampa sunku pasiekti aukštumas, kurias sau užsibrėžiate. Tada gali kilti ir noras darbus atidėlioti – nesėkmės tikimybė ir jaučiamas spaudimas viską padaryti tobulai tiesiog sukausto ir neleidžia net pradėti darbo. Studijuodamas pastebėjau, kad dalis studentų iš tiesų susiduria su panašiais sunkumais – studentai neretai įklimpsta į perfekcionizmo, atidėliojimo ir savęs nuvertinimo spąstus. Pavyzdžiui, puikiais pažymiais besimokantis studentas vis vien dažnai abejoja savo galimybėmis ir prieš kiekvieną atsiskaitymą patiria stiprų stresą bei nujaučia visišką nesėkmę. Gavęs įprastą gerą įvertinimą, jis netgi jaučiasi sutrikęs ir vardija galimas sėkmės priežastis ar paaiškinimus – „buvo lengvi klausimai“, „pasisekė, nes prisiminiau tą atsakymą“, „atrodo nieko nemokėjau, nesuprantu, iš kur toks pažymys“. 

Svarbu aiškintis apsimetėlio sindromo šaknis ir padėti sau adekvačiai įvertinti savo įdedamas pastangas. Nepamirškite savęs apdovanoti po atlikto darbo ar pasiekto tikslo – tai padeda priminti sau, kad iš tikrųjų stengėtės ir užduotį įveikėte savo atkaklaus darbo dėka. Nuolat juntamas nepasitikėjimas savimi gali stipriai kenkti emocinei savijautai, pasitenkinimui akademine ir profesine veikla bei psichologinei sveikatai, todėl svarbu atskleisti šio jausmo šaltinį ir dirbti su jo sukeliamomis pasekmėmis savijautai.

–Klinikinis psichologas Tomas Uleckas