MUZIKOS TERAPIJA
Muzikos Terapija yra pripažinta sveikatos priežiūros profesija, kuri pasitelkdama muziką patenkina asmens fizinius, kognityvinius, emocinius ar socialinius sveikatos poreikius.
,,Muzikos Terapija yra muzikos ir jos elementų profesionalus naudojimas medicinoje, ugdymo ir kitose aplinkose su asmeniu, jų grupėmis, šeimomis ir bendruomenėmis, siekiančiomis optimizuoti savo gyvenimo kokybę – pagerinti fizinę, emocinę, intelektinę, komunikacinę, socialinę ar dvasinę sveikatą ar gerovę”
Apibrėžimas paimtas iš Pasaulio Muzikos Terapijos Federacijos puslapio (WFMT,2011), nuoroda: https://wfmt.info/wfmt-new-home/about-wfmt/
Muzikos Terapija apima dvi skirtingas disciplinas – medicinos ir muzikos / mokslo ir meno sritis. Tai terapija, kurioje akcentuojama trinarė – terapeuto (kuris yra ir muzikas), muzikos ir kliento sąveika. Muzika padeda sukurti saugų ir jautrų tarpasmeninį terapeuto ir kliento santykį.
Kodėl būtent Muzika?
Jau prenataliniu laikotarpiu vaisius jaučia/girdi vidines ir išorines garsų vibracijas, ritmus, intonacijas, kuriuos kaupia emocinio intonavimo, kaip pasąmoninio mąstymo patirtį. Tai leidžia tikėti, kad muzikos garsai yra tobula, mums visiems gerai pažįstama emocinė kalba. Būtent muzikos pagalba mes turime galimybę išreikšti viduje slypinčius subtiliausius jausmus, mintis, norus, poreikius – visa tai, ką dažnai mums būna sunku išreikšti verbaline kalba. Muzika veikia žmogaus jausmus kaip psichoemocinių reakcijų stimulas: turi poveikį nuotaikai, padeda pažinti savo jausmus, padeda atskleisti psichologines problemas (Erdonmez, 1997). Muzika – tai mūsų sielos atspindys.
Muzikos Terapija – kaip fizinės bei psichinės sveikatos gerinimo priemonė
- Muzikos Terapijoje muzikos panaudojimas orientuotas ne į estetinį – meninį, bet į sveikatos rezultatą.
- Muzikos Terapijos proceso metu sveikatos siekiama per muzikos potyrius (t.y. muziką atliekant, kuriant, improvizuojant arba klausant), muzikines terapines sąveikas, estetinius potyrius.
- Tyrimai įrodo, Muzikos Terapijos veiksmingumą fizinės bei psichinės sveikatos priežiūros srityse.
Kam taikoma Muzikos Terapija?
- Muzikos Terapijos paslaugos gali būti taikomos visų amžiaus grupių klientams.
- Asmenims, kurie turi poreikį pagerinti savo psichinę, fizinę, socialinę sveikatą bei optimizuoti gyvenimo kokybę.
- Muzikos Terapija taikoma individualiai ar asmenų grupėms.
Kuo ypatinga Muzikos Terapija?
- Nors Muzikos Terapiją atlieka profesionalus muzikos terapeutas, tačiau muzika yra prieinama visiems, todėl tam nėra reikalingi kliento muzikiniai įgūdžiai.
- Muzikos Terapija yra unikalus mokslo ir muzikos derinys, naudojamas sveikatos tikslais.
- Muzikinės išraiškos padeda pasiekti stiprių emocinių išgyvenimų, skatina savirealizacijos procesą, socialinius įgūdžius bei stiprina identiteto pojūtį.
Kaip organizuojama Muzikos Terapijos sesija?
- Siūlomi kassavaitiniai 50 minučių susitikimai.
- Pirmo užsiėmimo metu aptariama muzikinė biografija, komunikuojame verbaliai ar neverbaliai (muzikinėmis išraiškomis) bei įvertinama sveikatos būklė. Jeigu yra poreikis užsiėmimus tęsti – išsikeliami tikslai, skiriama daugiau užsiėmimų. Pasibaigus Muzikos Terapijos procesui aptariami rezultatai.
- Jeigu žmogus susiduria su ilgalaikiais sunkumais, rekomenduojama ilgailaikė Muzikos Terapija.
Sesiją pradedame pasisveikinimo ritualu, aptariame muzikinę patirtį, susipažįstame su muzikos instrumentais, kuriais vėliau pabandome pasinaudoti. Klientui pasiūlau susipažinti su savo balso ar kūno perkusijos galimybėmis. Jeigu žmogus jaučiasi dar nepasiruošęs, kviečiu išbandyti receptyvinę (klausomąją) muzikos terapijos metodą, kurio metu skambant muzikai klientas turi galimybę pajausti savo kūną, mintis, emocijas bei jausmus. Sesijos pabaigoje kviečiu pasidalinti potyriais ir išgyvenimais, juos aptarti. Kiekviena sesija yra individualizuojama priklausomai nuo sveikatos poreikių, nuotaikos, asmens galimybių. Vienas svarbiausių muzikos terapijos elementų – kurti saugų ir patikimą tarpasmeninį santykį.
Muzikos Terapijos nauda
- Skatina kūrybiškumą, savirealizaciją.
- Lavina komunikacinius, socialinius įgūdžius.
- Gerina fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą.
- Stiprina identiteto pojūtį.
- Suteikia galimybę išgirsti ir išreikšti save.