Konsultacijos paaugliams

• Dažna ir, atrodytų, be aiškios priežasties atsirandanti prislėgta nuotaika, liūdesys.
• Staigūs nuotaikų svyravimai – nuo euforijos iki dirglumo ar pykčio protrūkių.
• Apatija: anksčiau mėgtų veiklų, hobių apleidimas, domėjimosi anksčiau mėgtais dalykais praradimas.
• Akivaizdus savivertės sumažėjimas, nuolatinė savikritika („esu nevykęs“, „man niekas nesiseka“).
• Padidėjęs jautrumas, verksmingumas arba, atvirkščiai, emocinis atšalimas.
• Intensyvus, sunkiai valdomas nerimas dėl ateities, mokyklos, socialinių situacijų ar panikos atakos.

• Užsidarymas savyje, akivaizdus bendravimo vengimas tiek su šeima, tiek su draugais.
• Staigus draugų rato pasikeitimas arba visiška socialinė izoliacija.
• Konfliktai šeimoje ar mokykloje, padažnėjęs melavimas, taisyklių laužymas.
• Agresyvus elgesys, nukreiptas į save (savęs žalojimas) ar kitus.
• Akivaizdus priklausomybės nuo ekranų (telefono, žaidimų) didėjimas, apleidžiant kitas pareigas.
• Rizikingas elgesys: eksperimentavimas su psichoaktyviomis medžiagomis, bėgimas iš namų.

• Staigiai ir ženkliai suprastėję mokymosi rezultatai, nenoras eiti į mokyklą.
• Dėmesio koncentracijos problemos, padidėjęs užmaršumas.
• Ryškūs miego įpročių pokyčiai: nemiga, sunkumas užmigti arba, atvirkščiai, nuolatinis mieguistumas.
• Pasikeitę valgymo įpročiai: apetito praradimas, persivalgymas, staigus svorio kritimas ar augimas.
• Dažni fiziniai negalavimai (galvos, pilvo skausmai), kuriems gydytojai neranda aiškios medicininės priežasties.

Rekomenduojame į pirmąjį susitikimą kartu su paaugliu atvykti tėvams, globėjams ar vienam iš tėvų / globėjų. Pirmosios konsultacijos metu aptariami konsultavimo tikslai, kontraktas (sąlygos, taisyklės), lūkesčiai, pasidalinama sunkumų matymu bei supratimu iš tėvų ir paties paauglio perspektyvos.

Individualios konsultacijos
Po pirmojo susitikimo paauglys lanko individualias konsultacijas pagal susitarimą (įprastai rekomenduojama susitikti kartą per savaitę).

Tėvų įtraukimas ir bendradarbiavimas
Pagal paauglio ar tėvų išsakytą poreikį kas mėnesį ar rečiau gali vykti bendri susitikimai tarp psichologo, paauglio ir tėvų, o jei paauglys taip pageidauja, psichologas ir tėvai gali susitikti aptarimams atskirai (paaugliui nedalyvaujant). Šie bendri susitikimai skirti įtraukti tėvus į konsultavimo procesą, pastiprinti tėvų galimybes suteikti paaugliui reikalingą paramą namuose ir sukurti pokyčiams naudingą sąjungą tarp visų konsultavimo proceso dalyvių.

Konfidencialumas ir jo ribos
Svarbu paminėti, kad psichologas laikosi konfidencialumo principo – paauglio pasidalinimai lieka tarp jo ir psichologo. Tėvams perduodama tik ta informacija, kuria nori pasidalinti paauglys ir kuri būtų svarbi santykio tarp paauglio ir tėvų stiprinimui.

Šiai taisyklei egzistuoja išimtis: tai atvejai, kai paauglio sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė. Tokiais atvejais psichologas yra įpareigotas įtraukti tėvus ir pranešti apie esančią riziką (pvz. planas arba bandymas nusižudyti). Visais kitais atvejais paauglio išsakyta jautri asmeninė informacija yra konfidenciali – psichologas ja nesidalina nei su tėvais, nei su kitais asmenimis.

Pagarba paauglio savarankiškumui
Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl gerbiame paauglio sprendimą konsultacijų procese dalyvauti vienam. Paaugliui pageidaujant, pirmasis susitikimas gali vykti be tėvų, taip pat galima rinktis nevykdyti aptarimų su tėvais arba tėvus įtraukti tik tam tikrais atvejais, pagal poreikį (jei nėra grėsmės paauglio sveikatai ir gyvybei).

Šiame konsultavimo procese psichologo klientas yra paauglys, todėl jo nuomonė ir pasirinkimai psichologui yra svarbūs ir svarūs. Tėvai gali būti reikalinga ir stipri parama, tačiau svarbu atsižvelgti į paauglio privatumo ar savarankiškumo poreikį.