Dominyka Urbaitė – Jokubienė
klinikinė psichologė

Šiuo metu motinystės atostogose

Liūdėti, kentėti, nerimauti, jaustis pasimetusiam, netikram – jausmai pažįstami kiekvienam. Tačiau kartais, būdai kaip išgyvename tokius jausmus, kaip pakeliame tokias dienas ir kaip jos mus veikia, nebėra veiksmingi arba tiesiog nebežinome, kaip tai įveikti. 

Man, kaip klinikinei psichologei, terapija asocijuojasi ne tik su rūpesčiu ir dėmesiu žmogui ir jo patirtims, bet ir su procesu kupinu vilties. Vilties, jog kiekvienas galime atrasti jėgų ir iš naujo pažvelgti į save bei į situaciją, jog galime suprasti, paaugti ir vėl atrasti džiaugsmą.

 Psichologijos žinias, bakalauro ir magistro laipsnius įgyjau Nyderlanduose, Radboud ir Utrecht‘o universitetuose. Studijų metu labai daug dėmesio buvo skiriama mokslo ir praktikos sąsąjai bei šio ryšio svarbai, tad ir konsultacijose stengiuosi vadovautis moksliniais tyrimais pagrįstais metodais, siekdama, jog konsultacijos būtų kuo vertingesnės. Depresija domėjausi nuo pat pirmų studijų metų, ne tik kaip tai susiję su žmogaus psichologine, emocine savijauta, bet ir apie depresijos ir fizinės sveikatos ryšį. Gilindama žinias iš įvairiapusiškos perspektyvos dar kartą įsitikinau, jog žmogus yra plastiškas ir daug atsparesnis nei dažnai esame linkę galvoti.