Konsultacijos suaugusiems

Kai liūdesys, apatiškumas, nuovargis ar beviltiškumo jausmas tęsiasi ilgai, gyvenimas ima atrodyti „tarsi per miglą“. Gali būti sunku keltis, dirbti, rūpintis savimi ar artimaisiais. Konsultacijose padedame suprasti, kas palaiko šią būseną, ir po truputį ieškome, kas Jums gali grąžinti jėgas ir prasmės jausmą.

Nuolatinis jaudulys, įkyrūs blogiausio scenarijaus vaizdiniai, įtampa kūne ar staigūs panikos epizodai labai vargina. Psichologo kabinete ieškome iš kur kyla nerimas, siekiame aiškiau ir giliau suprasti su kokiu gyvenimo kontekstu Jūsų nerimas susijęs. Kartu mokomės jį pastebėti anksčiau, atpažinti nerimo siunčiamus ženklus. Kartu ieškome Jums veikiančių būdų nurimti – tiek mintimis, tiek per kūną ir kasdienius įpročius. Taip pat kartu lengviau aiškiau pamatyti ir suprasti asmeninę situaciją ir platesnį savo gyvenimo kontekstą, kuriame kyla stiprus nerimas. 

Kai ilgą laiką laikotės iš paskutiniųjų, viskas pamažu praranda spalvas: darbas, santykiai, laisvalaikis. Gali atsirasti dirglumas, miego ir dėmesio sunkumai, jausmas, kad „nebepatempiu“, viskas slegia ir norisi verkti. Konsultacijose padedame atpažinti, kas labiausiai sekina, kartu ieškome naujo, sveikesnio ritmo Jūsų gyvenimui, didesnio darbo – gyvenimo (šeimos, laisvalaikio) balanso.

Artimojo mirtis, skyrybos, liga, darbo netekimas ar kiti svarbūs pokyčiai sukrečia ir dažnai išmuša iš vėžių. Psichologo kabinete yra vietos visiems jausmams – liūdesiui, pykčiui, kaltės ar sumišimo jausmui. Kartu po truputį mokomės gyventi toliau su tuo, kas įvyko.

Pasikartojantys konfliktai, nesusikalbėjimas, pavydas, sunkumas pasakyti „ne“ ar sunkumas leisti sau būti artimam ryšyje su kitu – visa tai veikia mūsų savijautą. Susitikimuose su psichologu aiškinamės, kaip susiformavo Jūsų santykių įpročiai, mokomės kurti daugiau pagarbos, atvirumo ir saugumo tiek su savimi, tiek su kitais.

Kai vis atrodo, kad kiti geresni, o su savimi įpratote kalbėtis kritikuodami ar žemindami, natūraliai krenta nuotaika ir noras, kuo nors užsiimti. Psichologas padeda geriau suprasti, iš kur atsinešėte tokį požiūrį į save, bei kurti švelnesnį, labiau palaikantį santykį su savimi. 

Kartais sunku tiksliai įvardyti problemą: nuotaika šokinėja, sunku susikaupti, greitai užverdate, atsiranda keisti kūno pojūčiai ar tiesiog jausmas „esu ne savo vėžėse“. Konsultacijose nereikia turėti aiškaus pavadinimo – kartu bandome suprasti, kas vyksta, ir rasti Jums tinkamiausius pagalbos būdus.

Pirmasis ar keli pirmi susitikimai skirti susipažinimui ir aiškiems susitarimams:

Ką jūs darote?

• Papasakojate, su kokiais sunkumais atėjote.
• Kaip šie sunkumai atsirado ir kaip veikia jūsų gyvenimą dabar.
• Kokių pokyčių ar pagalbos tikitės.

Ką daro psichologas?

• Padeda aiškiau suprasti, su kokia problema dirbsite.
• Su jumis drauge suformuluoja bendro darbo tikslą (ar kelis).
• Susitariate dėl trukmės ir dažnio – kaip dažnai susitiksite (dažniausiai 1 kartą per savaitę) ir kiek laiko planuojama dirbti (trumpiau ar ilgesnį laikotarpį).

Aiškios taisyklės – saugumui ir aiškumui
Pirmųjų susitikimų metu aptariama:

• apmokėjimo tvarka,
• ką darome vėlavimo ar praleistų susitikimų atveju,
• kaip derinamos atostogos ir ilgesnės pertraukos.

Šie rėmai padeda atskirti profesionalią pagalbą nuo paprasto pasikalbėjimo ir suteikia saugumo abiem pusėms.

Psichologo darbas – kurti saugią, nevertinančią erdvę, kurioje galite kalbėti apie tai, ko dažnai nepasakote niekam kitam.

Konfidencialumas

Visa asmeninė informacija, kurią atskleidžiate konsultacijų metu, yra konfidenciali ir saugoma.

Psichologas negali dalintis jūsų duomenimis su darbdaviu, šeima, gydytojais ar kitais asmenimis be jūsų sutikimo.

Yra viena svarbi išimtis:

Konfidencialumo užtikrinimas yra vienas pamatinių psichologo profesinės etikos principų. Visa, kas kalbama psichologo kabinete (taip pat ir nuotolinėse konsultacijose), jame ir lieka. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai atsiranda akivaizdus pavojus paties asmens, jo aplinkos žmonių ar visuomenės sveikatai ar gyvybei ir be konfidencialumo pažeidimo neįmanoma išvengti žalos. Tokiais atvejais psichologą atskleisti dalį konfidencialios informacijos įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Visais kitais atvejais jūsų istorijos lieka tik psichologo kabinete.

Dažnam žmogui kyla klausimas:
„Ar privalau pasakoti viską? O jei nenoriu atvirauti tam tikromis temomis?“

Svarbūs keli dalykai:

Psichologo konsultacija nėra išpažintis.
Jūs neprivalote „atsiduoti iki paskutinės detalės“ pirmo susitikimo metu. Turite teisę eiti savo tempu, kažką kol kas nutylėti, pasakyti: „Šia tema kol kas sunku kalbėti“.

Tuo pačiu, atvirumas padidina pagalbos veiksmingumą.
Kad psichologas galėtų jums padėti, jam reikia suprasti esminius jūsų sunkumų aspektus. Jei visą laiką paliekate „už durų“ tai, kas svarbiausia, pagalba tampa ribota.

Svarbiausia – ne tyla, o dialogas.
Jei yra temos, kuriomis labai nenorite kalbėti, apie tai irgi galima kalbėtis: „Yra sritis, apie kurią dar nesu pasirengęs kalbėti, bet tai susiję su mano sunkumais.“ Dažnai tai tampa pirmu žingsniu į saugesnį atvirumą.

Konsultacijų metu gali kilti: susierzinimas, pyktis, nepasitenkinimas, gėda, noras daugiau nebeateiti.

Tai nereiškia, kad konsultacijos blogos ar kad psichologas būtinai netinka.
Sunkiais ir nemaloniais jausmais gali reikštis ir įprasti santykių modeliai, senos patirtys, baimės – ir tai gali tapti vertinga bendro darbo medžiaga, jei ryšitės apie tai kalbėti.

Kartais saugumo jausmą užtrunka sukurti. Ypatingai, jei gyvenime dažnai patyrėte atstūmimą, kritiką, smurtą ar emocinį apleistumą. Dalis kelio yra išmokti išbūti santykyje, kuriame pamažu atsiranda daugiau pasitikėjimo.

Jei nemalonūs jausmai kartojasi ir atrodo nepakeliami, apie tai labai vertinga kalbėti su psichologu. Tai gali padėti suprasti, ar tai terapinio proceso dalis, ar vis dėlto santykis ar procesas Jums nėra tinkamas.

Psichologo darbo stilius gali būti:

• labiau klausantis ir atspindintis,
• arba aktyvesnis – užduodantis daugiau klausimų, siūlantis įžvalgas, pratimus, namų užduotis.

Tai priklauso nuo:

• psichologo mokyklos ir metodo,
• jo asmeninio darbo stiliaus,
• jūsų situacijos.

Vieno standarto, kiek turi trukti gijimo procesas, nėra. 

Trumpesnė pagalba (apie 10–12 konsultacijų)
Esant psichologinei krizei, pavyzdžiui, netekus artimojo ar darbo – kartais tiek užtenka būsenos stabilizavimui ir aiškesniam krypties pajautimui.

Ilgesnė pagalba (metai ir daugiau)
Kai sunkumai susiję su ilgalaikiu emociniu apleistumu, traumomis, pasikartojančiais santykių scenarijais, gilesnėmis vidinėmis žaizdomis – reikšmingesni pokyčiai dažnai atsiranda tik per ilgesnį laiką.
Kai kurie klientai konsultacijas tęsia dvejus–trejus metus ar ilgiau, kartais daro pertraukas ir grįžta su naujais tikslais.

Kartais pirmas palengvėjimas ateina jau po kelių susitikimų, bet rimtesni sunkumai paprastai reikalauja ilgo ir kantraus darbo su savimi.

Jūs turite teisę nutraukti psichologines konsultacijas bet kuriuo metu.

Jeigu nuspręstumėte konsultacijas baigti staigiau, labai naudinga skirti bent vieną ar kelis susitikimus užbaigimui. Juose galime: pasižiūrėti, kas per šį laiką pasikeitė,
įvardyti, ką pasiimate iš šio proceso, ko trūko ar kas netiko, pasikalbėti, su kokiais jausmais išeinate, aptarti, kokia pagalba jums ateityje galėtų būti labiau tinkama.

Tačiau jei nuspręsite paprasčiausiai nebetęsti konsultacijų, jūsų sprendimas bus gerbiamas ir psichologas nesiims jokių papildomų veiksmų (išskyrus situacijas, kai kyla tiesioginis pavojus jūsų ar kitų žmonių saugumui).

Konsultacija kainuoja 50 Eur arba 70 Eur priklausomai nuo to, pas kurį psichologą registruositės?

Individuali psichologo konsultacijos trukmė 45-50 min.

Paprastai konsultacijos vyksta 1 kartą per savaitę iš anksto sutartu ir pastoviu laiku.

Taip, konsultuojame internetu.

Konsultuojame lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Ne, konsultacijų dėl medikamentinio gydymo (gydymo vaistais ir kt.) neteikiame. Esant poreikiui siunčiame pas gydytoją psichiatrą.

Konsultuojame paauglius nuo 16 metų.