Šiandienos rytas mums visiems paženklintas dideliu emociniu sukrėtimu. Dauguma mūsų apie karą girdėjome tik iš senelių pasakojimų, arba jis vyko tolimose šalyse, todėl galėjo atrodyti nerealus, sunkiai įsivaizduojamas. Šiandien, priešingai, ne tik smogta broliškai, gerai pažįstamai tautai, bet ir puikiai suprantame, jog tiesioginė grėsmė yra padidėjusi taip pat ir Lietuvai. Tad kaip būti jos akivaizdoje? […]
Category Archives: Kasdienės įžvalgos
Visuomenėje, kur pirmiausia mėgstama remtis mokslo argumentais bei racionaliu protu, atrodo, natūraliai esti tam tikra trintis ar įtampa tarp protingumo ir dvasingumo – juk ne taip paprasta dvasingumą ir jo svarbą apibrėžti mokslinėmis kategorijomis. Tik ar priešprieša tarp proto ir dvasios tikrai yra pagrįsta? Ir kur tarp šių dviejų polių savo vietą rasti psichologui, kuriam […]
Ar kada nors susimąstėte, kokiu tonu vyksta dialogas su savimi mūsų pačių galvose? Ar mes su savimi kalbamės švelniai ir palaikančiai ar kaip tik atvirkščiai – nuolat baramės, sau priekaištaujame ar dar blogiau – prasivardžiuojame? Praktikoje neretai tenka susidurti su įvairiais įsitikinimais apie atjautą sau. Kyla abejonės ar atjausti ir įsijausti į save išviso […]
Kuomet mūsų mąstymas remiasi viskas arba nieko principu, savo gyvenimą imame vertinti radikaliai. Gyvenimas tampa arba tobulu, arba niekam tikusiu. Dažniausiai to nepastebime ir tai nutinka automatiškai. Tačiau šis nepastebimas momentas turi didelę įtaką mūsų suvokimui apie pasaulį ir apie patį save. Kol cirkuliuoja neigiamų minčių srautai, jie pamažu tampa pranašingi ir išsipildantys. Todėl svarbu […]
Prireikus psichologo pagalbos, dažnas pasimeta informacijos ir pasiūlymų gausoje, o neigiamos reakcijos į psichikos sutrikimus patiriančius žmones verčia juos dar labiau užsidaryti, apriboja galimybes klausti, domėtis ir sulaukti pagalbos. Spalio 10-ąją minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Depresijos įveikimo centro” psichologą Antaną Mockų klausiame apie svarbiausius dalykus, kuriuos pravartu žinoti prireikus psichologo pagalbos – kaip pasirinkti […]
Turi man paklusti ir priklausyti, nes aš myliu tave Myliu tave Myliu tave, todėl turi daryti viską, ko aš noriu.Myliu tave, tad tu turi pasirūpinti mano jausmais.Myliu tave, bet jaučiuosi silpnas, kai tu esi stipri, tad būk silpnesnė dėl manęs.Myliu tave, todėl tu turi mane taip mylėti, kad patikėčiau, kad esu ko nors vertas. Tuo […]
Pamenu, kaip šiandien: kūdikį antrą mėnesį nešioju ant rankų. Visą laiką. Visą. Du mėnesius nuo gimimo. Dieną ir naktį. Tik ant rankų miega, tik ant rankų valgo (žinoma, juk žindau), tik ant rankų būdrauja… O vos kelių metų sesutei ne taip lengva suvokti, kas gi čia įvyko ir kodėl viskas taip staiga pasikeitė. Kodėl mama negali DABAR pažaisti TIK su ja?
Ech… bet nuo kokių skirtingų obelų tenka riedėti… Vienos jaunos ir vaisingos, rūšinės, augančios derlingoje dirvoje, prižiūrėtos ir klestinčios, kitos – laukinės su mažais rūgščiais obuoliukais, kurių net kaimo vaikai nevalgo. Gal tik paragauja ir susiraukę meta lauk. O dar kitos – gal vos kelis žiedelius pavasarį ir išskleidžia iš paskutiniųjų, lyg ir netyčia užklydusi […]
Nors karantinas pratęstas iki vasaros, daugelis ribojimų jau panaikinta, todėl tarytum įžengiame į naują ir laisvesnį laiką.
Ir nors vėl galime eiti į kavines, kirpyklas, ir skubame vos draudimams pralaisvėjus grįžti prie senų įpročių ir mums įprasto gyvenimo – visgi linkėčiau neskubėti, nes iš to, ką visai neseniai patyrėme, galima daug suprasti ir išmokti apie gyvenimą. Kalbu apie neapibrėžtumą kaip sudėtinę gyvenimo dalį.
Kai pasitikime savo jausmais, galime leisti jiems pulsuoti, rasti natūralų jų ritmą, kuris primena gamtos ar kūno ritmus. — Augau prie jūros, tad nuo vaikystės pamenu ritmingą ir raminantį jūros bangavimą. Lėtas kilimas, pikas, nusileidimas. Pauzė. Ir vėl susikaupimas prieš kylant. Net jei bangos labai aukštos, jos nekyla amžinai į viršų, jos neišvengiamai lūžta ir […]









