Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką. Skirtumai tarp lengvos, vidutinės ir sunkios depresijos epizodų yra pagrįsti sudėtiniu klinikiniu vertinimu, apimančiu simptomų skaičių, tipą ir sunkumą.

Tipiškam lengvo, vidutinio ar sunkaus lygio depresijos epizodui, būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas. Esant depresijos epizodui, nepriklausomai nuo jo sudėtingumo lygio, sergantysis beveik visada jaučiasi nepatenkintas ir nepasitikintis savimi. Dažnai kamuoja kaltės jausmas ir apninka bevertiškumo pojūtis. Bloga nuotaika dažniausiai nekinta, net ir pasikeitusios aplinkybės neturi jai įtakos. Be to, galimi ir somatiniai simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas, seksualinių poreikių sumažėjimas ar praradimas, nemiga ir pan. Priklausomai nuo simptomų kiekio bei išraiškos, depresijos epizodas gali būti skirstomas į tris sudėtingumo lygius: lengvą, vidutinį ir sunkų.

Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kurie atitinka depresijos epizodo simptomus, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai. Pasikartojančio depresijos sutrikimo diagnozė taip pat gali būti naudojama, jeigu pacientui iš karto po depresijos epizodo pasireiškia trumpalaikis nuotaikos pakilimas ir padidėjęs aktyvumas, kurį galimai sukėlė gydymas antidepresantais. Pacientai, sergantys pasikartojančiu depresijos sutrikimu, gali patirti daug kartų pasikartojantį depresijos epizodą, be to, visada išlieka tikimybė, kad pasireikš ir manijos epizodas.

Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Su distimija susiduriantys žmonės vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs; sumažėja jų savęs vertinimas, pasitikėjimas, dažnai savimi nepatenkinti, kaltina save. Vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Mąsto pesimistiškai, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai gali tenkinti kasdienius poreikius. Neretam atrodo, kad niekada nesijautė gerai, – „Aš toks visada“.

Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas. Paprastai pacientas priauga svorio, nes nuolatos nori maisto, praturtinto angliavandeniais. Tiesa, būna ir tokių atvejų, kai depresija užklumpa ir pavasarį bei vasarą. Pavasarinę ir vasarinę depresiją lydi irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai. Kartais pacientams, kurie serga sezonine depresija, vasarą pasireiškia ir manijos simptomai. Tiesa, būna atvejų, kai sezoninei depresijai būdingas ir hiperaktyvumas, perdėtas noras bendrauti, nepagrįsta euforija ir puiki nuotaika, kuri neatitinka realios situacijos. Daugiau apie sezoninę depresiją: Sezoninis afektinis sutrikimas – simptomai.

Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų. Atipinės depresijos atvejais ypač sustiprėja nerimo jausmas, atsiranda nemiga.

Taip pat vadinamas „maniakine depresija“. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas, o po to seka „juodasis“ periodas, kuriuo sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.

Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka. Moteris jaučiasi vieniša, sunkiai apsipranta su nauju motinos vaidmeniu ir pareigomis, atsiranda baimė būti bloga mama. Šią depresijos formą gali patirti ir tėčiai ar partneriai, tačiau taip nutinka rečiau.

Daugelis moterų jaučiasi verksmingos ir nerimastingos pirmomis savaitėmis po gimdymo, tai normalu. Tačiau, jei ir vėliau šie jausmai nedingsta arba blogėja, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymis. Be kitų depresijai būdingų ženklų kūdikių mamoms kenčiančioms dėl depresijos sunku užmegzti ryšį su savo vaiku ir neretai jos susiduria su gąsdinančiomis mintimis apie tai, kad gali sužaloti savo vaikelį.

Didelė dalis moterų nesupranta, kad jos susiduria su pogimdyvine depresija, nes ji gali išsivystyti labai palaipsniui. Tad artimųjų vaidmuo čia ypatingai svarbus pastebint ligą ir padedant kreiptis pagalbos.

Nors ligos klasifikacijose šiuo metu nerasite tokio pavadinimo, tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichinės sveikatos specialistus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių, pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

Vyresniems nei 65 metų pacientams depresija gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų. Depresijos atsiradimui taip pat įtakos turi vienišumas, pojūtis, kad visuomenei esi nebereikalingas, be to, garbingo amžiaus žmonės dažnai nesugeba išlaikyti psichologinės pusiausvyros.

• PROJEKTAS "MAMA MUMS RŪPI"
• POGIMDYVINĖS DEPRESIJOS POŽYMIAI
• PRIPAŽINIMAS IR STIGMA
• PRIEŽASTYS IR RIZIKOS VEIKSNIAI
• PAGALBOS GALIMYBĖS
• PAGALBA DRAUGEI AR ARTIMAJAI