DEPRESIJOS RŪŠYSDEPRESIJOS GIDAS
Depresija gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms ji būna trumpesnė ir susijusi su aiškiu depresijos epizodu, kitiems – užsitęsusi, pasikartojanti ar pasireiškianti tam tikru metų laiku. Svarbu suprasti, kad ne visi toliau pateikti pavadinimai yra atskiros oficialios diagnozės. Kai kurie jų apibūdina depresijos eigą, simptomų pobūdį ar laiką, kada ji prasideda.
Depresijos epizodas
Depresijos epizodai skirstomi pagal sunkumą. Skirtumai tarp lengvo, vidutinio ir sunkaus depresijos epizodo nustatomi įvertinus simptomų skaičių, jų stiprumą ir tai, kiek jie trukdo kasdieniam gyvenimui.
Tipiškam lengvo, vidutinio ar sunkaus lygio depresijos epizodui būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sunkiau susikoncentruoti, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės. Gali sutrikti miegas, pasikeisti apetitas.
Esant depresijos epizodui, nepriklausomai nuo jo sunkumo, žmogus dažnai jaučiasi nepatenkintas savimi, nepasitiki savimi, jį gali kamuoti kaltės jausmas ar bevertiškumo pojūtis. Bloga nuotaika dažnai išlieka net ir pasikeitus aplinkybėms. Taip pat gali pasireikšti kūno simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas, seksualinio potraukio sumažėjimas ar praradimas, nemiga, įvairūs skausmai ar bendras silpnumas.
Pagal simptomų kiekį, stiprumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus.
Pasikartojantis depresijos sutrikimas
Pasikartojančiam depresijos sutrikimui būdingi depresijos epizodai, kurie kartojasi daugiau nei vieną kartą. Tarp jų gali būti laikotarpių, kai žmogus jaučiasi geriau ar net visai gerai.
Šis sutrikimas nustatomas tada, kai žmogui kartojasi depresijos epizodai, bet nėra buvę savarankiškų manijos ar hipomanijos epizodų. Manijai būdinga ne tik gera nuotaika, bet ir neįprastai padidėjęs aktyvumas, sumažėjęs miego poreikis, impulsyvumas, perdėtas pasitikėjimas savimi, rizikingas elgesys.
Jeigu žmogui, sergančiam depresija, atsiranda aiškių manijos ar hipomanijos požymių, diagnozę reikia peržiūrėti, nes tai gali rodyti bipolinį sutrikimą arba vaistų sukeltą nuotaikos pakilimą.
Distimija
Distimija, arba nuolatinis depresinis sutrikimas, yra ilgai trunkanti, dažniausiai lengvesnės raiškos depresinė būsena. Ji diagnozuojama tada, kai žmogų ilgą laiką vargina slogi nuotaika. Suaugusiesiems ji paprastai trunka bent dvejus metus.
Žmogus gali jausti bendrą nuovargį, beviltiškumą, kaltės jausmą, dirglumą, miego sutrikimus, sumažėjusį pasitikėjimą savimi. Distimija dažnai prasideda nepastebimai. Žmogus nebūtinai sako, kad jaučiasi labai liūdnas, bet dažnai jaučiasi pavargęs, prislėgtas, niekuo nesidžiaugia, viskas reikalauja daug pastangų.
Vaikams ir paaugliams vietoj liūdesio dažniau gali pasireikšti dirglumas, pyktis, užsisklendimas. Su distimija susiduriantys žmonės neretai vengia bendravimo, tampa pasyvesni, nekalbūs, savimi nepatenkinti. Gali suprastėti dėmesio koncentracija, atmintis, darbingumas.
Nors žmogus dažniausiai gali atlikti kasdienes pareigas, gyvenimas jam atrodo sunkus, pilkas ir varginantis. Neretai atrodo, kad „aš toks visada“ arba „niekada nesijaučiau gerai“.
Sezoninė depresija
Sezoninė depresija dažniausiai prasideda rudenį arba žiemą ir palengvėja pavasarį, kai dienos ilgėja ir daugėja šviesos. Ji dažnai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu, tačiau tiksliau sakyti, kad tai depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo sezoninė eiga.
Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, noras mažiau bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, sunkumas susikoncentruoti, padidėjęs apetitas. Dažnai norisi daugiau saldaus ar angliavandenių turinčio maisto, todėl gali padidėti svoris.
Rečiau depresijos simptomai gali pasireikšti pavasarį ar vasarą. Tokiu atveju dažniau vargina irzlumas, nerimas, nemiga, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas.
Jeigu kartu atsiranda neįprastai pakili nuotaika, hiperaktyvumas, perdėtas noras bendrauti, sumažėjęs miego poreikis ar nepagrįsta euforija, tai gali būti ne paprasta sezoninė depresija, o bipolinio sutrikimo požymiai. Tokiu atveju svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Atipinė depresija
Atipinė depresija nereiškia, kad ji reta ar „keista“. Šis pavadinimas reiškia tam tikrą depresijos simptomų derinį.
Jai būdinga tai, kad žmogaus nuotaika gali trumpam pagerėti gavus gerų žinių ar patyrus malonų įvykį. Kartu dažnai pasireiškia mieguistumas, padidėjęs apetitas, persivalgymas, svorio augimas, didelis nuovargis, sunkumo jausmas kūne ar galūnėse, jautrumas kritikai ir atstūmimui.
Žmogus gali atrodyti aktyvus, daug veikti, tarsi „bėgti“ nuo savo problemų, tačiau viduje jaustis labai pavargęs ir įsitempęs. Gali stiprėti dirglumas, pyktis, nerimas, impulsų kontrolės sunkumai. Vis dėlto atipinei depresijai labiau būdingas padidėjęs mieguistumas, o ne nemiga.
Bipolinis afektinis sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas nėra depresijos rūšis. Tai atskiras nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi depresijos epizodai ir manijos arba hipomanijos epizodai. Anksčiau jis kartais buvo vadinamas maniakine depresija, tačiau šiandien dažniau vartojamas terminas „bipolinis sutrikimas“.
Sergant bipoliniu sutrikimu, žmogus gali patirti depresijos laikotarpius, kai jaučiasi prislėgtas, pavargęs, beviltiškas, praranda susidomėjimą veiklomis. Tačiau taip pat gali būti laikotarpių, kai nuotaika tampa neįprastai pakili arba dirgli, padidėja energija, veiklumas, sumažėja miego poreikis, atsiranda impulsyvumas, rizikingi sprendimai, perdėtas pasitikėjimas savimi.
Bipolinį sutrikimą svarbu atskirti nuo pasikartojančios depresijos, nes gydymas gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms vien antidepresantai gali sustiprinti nuotaikos svyravimus, todėl reikalingas kruopštus gydytojo įvertinimas.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija yra dažna problema, su kuria susiduria dalis moterų po gimdymo. Dažnai minima, kad ji gali pasireikšti maždaug 1 iš 10 moterų. Ji gali prasidėti pirmosiomis savaitėmis po vaikelio gimimo, tačiau gali išryškėti ir vėliau, per pirmuosius metus po gimdymo.
Riziką didina patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos trūkumas, ankstesni depresijos ar nerimo epizodai, sudėtingas nėštumas ar gimdymas, santykių sunkumai. Moteris gali jaustis vieniša, išsekusi, sunkiai apsiprasti su nauju motinos vaidmeniu, bijoti, kad yra „bloga mama“.
Pirmomis dienomis ar savaitėmis po gimdymo daug moterų jaučiasi verksmingos, jautrios ir nerimastingos. Tai gali būti laikina būsena. Tačiau jeigu liūdesys, nerimas, kaltė, bejėgiškumas ar nuovargis nepraeina, stiprėja arba trukdo pasirūpinti savimi ir kūdikiu, tai gali būti pogimdyminės depresijos požymiai.
Pogimdymine depresija sergančioms mamoms gali būti sunku užmegzti ryšį su kūdikiu. Kartais atsiranda gąsdinančių minčių, kad jos gali pakenkti sau ar vaikui. Tokios mintys labai išgąsdina, bet svarbu žinoti: tai yra signalas, kad reikia skubios pagalbos, o ne priežastis gėdytis.
Pogimdyminę depresiją gali patirti ir tėčiai ar partneriai, nors tai pasitaiko rečiau. Artimųjų vaidmuo labai svarbus – jie gali pastebėti pokyčius, padrąsinti kreiptis pagalbos ir padėti kasdienėse situacijose.
Užmaskuota depresija
Nors oficialiose ligų klasifikacijose tokio pavadinimo kaip „užmaskuota depresija“ šiuo metu nėra, šis terminas kartais vartojamas apibūdinti depresijai, kuri labiau pasireiškia kūno simptomais nei aiškiai įvardijamu liūdesiu.
Tokia depresija gali pasireikšti nuovargiu, bendru silpnumu, galvos, širdies, nugaros, pilvo skausmais, virškinimo sutrikimais, dusulio pojūčiu, miego problemomis. Žmogus dažnai kreipiasi į šeimos gydytoją ar kitų sričių specialistus, nes pats nemano, kad gali sirgti depresija.
Svarbu pabrėžti, kad fiziniai simptomai turi būti rimtai įvertinti – negalima visko iš karto priskirti psichologinėms priežastims. Tačiau jeigu tyrimai nerodo aiškios kūno ligos, o kartu yra nuovargis, nerimas, prislėgtumas, iniciatyvos stoka, miego ar apetito pokyčiai, verta pagalvoti ir apie depresiją.
Vėlyvojo amžiaus depresija
Vyresniame amžiuje depresija nėra „normali senatvės dalis“. Tai gydoma būklė, kurią svarbu pastebėti. Vietoj termino „senatvinė depresija“ tiksliau vartoti „vėlyvojo amžiaus depresija“.
Vyresniems žmonėms depresija gali būti susijusi su lėtinėmis ligomis, skausmu, vaistų poveikiu, judėjimo apribojimais, pažinimo funkcijų silpnėjimu, netektimis, vienišumu, socialinės paramos trūkumu. Ji gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir nuovargiu, interesų praradimu, miego sutrikimais, apetito pokyčiais, dirglumu, nerimu, sulėtėjimu, atminties ar dėmesio pablogėjimu.
Kartais vyresni žmonės daugiau kalba apie kūno negalavimus nei apie emocijas, todėl depresija gali likti nepastebėta. Svarbu suprasti, kad depresija vyresniame amžiuje nėra silpnumas ar charakterio bruožas – tai sveikatos sutrikimas, kuriam galima padėti.
Literatūros sąrašas
American Psychiatric Association. (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision. American Psychiatric Association Publishing. https://doi.org/10.1176/appi.books.9780890425787
World Health Organization. (2024). Clinical descriptions and diagnostic requirements for ICD-11 mental, behavioural and neurodevelopmental disorders. World Health Organization. https://www.who.int/publications/i/item/9789240077263
Lam, R. W., Kennedy, S. H., Adams, C., Bahji, A., Beaulieu, S., Bhat, V., Blier, P., Blumberger, D. M., et al. (2024). Canadian Network for Mood and Anxiety Treatments (CANMAT) 2023 Update on Clinical Guidelines for Management of Major Depressive Disorder in Adults. The Canadian Journal of Psychiatry, 69(9), 641–687. https://doi.org/10.1177/07067437241245384
Zahra, S. M., Whelan, T. A., Henry, D., et al. (2025). Manifestation and Measurement of Atypical Depression: A Scoping Review. Clinical Psychology & Psychotherapy. https://doi.org/10.1002/cpp.70123
Smythe, K. L., Petersen, I., & Schartau, P. (2022). Prevalence of Perinatal Depression and Anxiety in Both Parents: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Network Open, 5(6), e2218969. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2022.18969
Chakrabarti, S. (2022). Bipolar disorder in the International Classification of Diseases-Eleventh version: A review of the changes, their basis, and usefulness. World Journal of Psychiatry, 12(12), 1335–1355. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9791613/
Henningsen, P., et al. (2024). Persistent physical symptoms: definition, genesis, and management. The Lancet, 403(10444), 2649–2662. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(24)00623-8
Samtani, S., Mahalingam, G., Lam, B. C. P., Lipnicki, D. M., Numbers, K., Lima-Costa, M. F., Blay, S. L., et al. (2025). Emotional and instrumental social support and older adults’ depressive symptoms: collaborative individual participant data meta-analysis of 11 population-based studies of aging. American Journal of Epidemiology, 194(10), 3041–3049. https://doi.org/10.1093/aje/kwaf137