KAIP GYDYTI DEPRESIJĄ?DEPRESIJOS GIDAS

Koks depresijos gydymas šiuo metu laikomas efektyviausiu?


Kompleksinis požiūris

Tikime, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą. Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas. Deja, įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais, yra labai siauras ir ne visada atitinka realius žmogaus poreikius, įvairialypes sunkių būsenų priežastis bei šiuolaikines depresijos gydymo rekomendacijas (National Institute for Health and Care Excellence [NICE], 2022; World Health Organization [WHO], 2022). Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos, ypač kai depresija yra vidutinė ar sunki (McQuaid et al., 2022; NICE, 2022). Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, kai nėra didelės savižudybės rizikos ar labai stipraus funkcionavimo sutrikimo, kai kuriais atvejais galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais (NICE, 2022). Mes galime įvertinti Jūsų būseną ir patarti, kokių sveikimo priemonių imtis toliau.


Individualiai parenkamos priemonės

Depresija nėra nuosprendis, daugeliu atvejų galima reikšmingai pagerinti savijautą ir pasveikti. Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Todėl savo darbe mes vadovaujamės bio-psicho-socialiniu gydymo modeliu, kuris apima visus tris depresijos įveikimo būdus, kuriuos rekomenduojame atsižvelgdami į Jūsų individualią situaciją (WHO, 2022).

Mūsų požiūris į depresijos įveikimą atitinka šiuolaikines gydymo rekomendacijas ir siūlomą modelį, kuris apima skirtingus pagalbos komponentus ir jų taikymą pagal žmogaus būsenos sunkumą bei poreikius (NICE, 2022; McQuaid et al., 2022):

Savipagalba. Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant – tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau, nei dažnas įsivaizduoja. Fizinis aktyvumas, miego ritmas, dienos struktūra ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali būti reikšminga depresijos įveikos dalis (Noetel et al., 2024; Singh et al., 2023). Išsamią informaciją apie depresiją, jos įveikos ir veiksmingiausius savipagalbos būdus galite rasti savipagalbos programoje internetu „Be depresijos“.

Psichologinis gydymas, kurio metu suteikiamos individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Psichologinės intervencijos yra moksliškai pagrįstos depresijos gydymo priemonės (Cuijpers et al., 2021; NICE, 2022).

Medikamentinis gydymas. Esant būtinybei ir bendram sutarimui su klientu, rekomenduosime Jums psichiatrus, kurie gali individualiai parinkti ir skirti tinkamus antidepresantus. Medikamentinis gydymas dažniau rekomenduojamas tada, kai depresija yra vidutinė ar sunki, kai simptomai stipriai trikdo kasdienį gyvenimą arba kai vien psichologinės pagalbos nepakanka (McQuaid et al., 2022; NICE, 2022).


Kas bus, jei nesigydysiu?

Sunkėja ligos forma ir didėja rizika

Negydoma klinikinė depresija gali tapti vis rimtesne problema. Nekeičiant priežasčių, dėl kurių būsena tapo sunki, ne tik ligos simptomai gali palaipsniui sunkėti, bet ir padidėti rizikingo elgesio tikimybė. Pvz., didesnė priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų tikimybė, dažnesni nesaugūs seksualiniai santykiai ir rizikingas vairavimas. Ilgainiui nesikreipiant pagalbos gali nukentėti artimi santykiai, kauptis problemos darbe, galite visiškai prarasti darbingumą. Nesikreipiant pagalbos taip pat gali didėti rizika, kad Jums kils minčių apie savižudybę arba kad neištvėręs įtampos ir dvasinio skausmo pakelsite prieš save ranką (WHO, 2022).

Ilgėja sirgimo laikas

Klinikinė depresija paveikia visą žmogų: jo kūną, nuotaiką, mintis ir elgesį. Ji veikia ne tik sergantįjį, bet ir tuos, kurie yra šalia. Be tinkamos pagalbos, kuri paprastai gali susidėti iš vaistų ir/ar psichoterapijos, depresija gali tęstis mėnesius ar net metų metus (NICE, 2022; WHO, 2022).

Rizika sveikatai

Atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad depresija daro įtaką ne tik psichologinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai. Depresija sergantiems žmonėms gali būti sunkiau sveikti po insulto, infarkto ar kitų ligų. Pvz., sergant depresija ir patyrus infarktą, sveikimo eiga gali būti sudėtingesnė, o mirtingumo rizika – didesnė (WHO, 2022).


Kaip galiu žinoti, kad Jūs esate tinkamas pasirinkimas?

Negalite žinoti 100 %, kol mes nesusitikome. Dabartiniai tyrimai sako, kad terapijos sėkmei labai svarbi kliento ir terapeuto santykių kokybė, nors ji nėra vienintelis terapijos rezultatą lemiantis veiksnys (Cuijpers et al., 2021). Mes siūlome susitikti bent kelis kartus, kad galėtumėte suprasti, kaip jaučiatės kartu su pasirinktu specialistu ir matyti, ar tikrai tinkame vieni kitiems.


Atrodo, kad reikės labai daug visko daryti, nemanau, kad tam turiu pakankamai jėgų…

Energijos trūkumas – depresijos simptomas

Puikiai žinome, kad susidurdamas su depresija galite jaustis visiškai išsekęs, nuolat pavargęs, bejėgis ir netikėti, kad kas nors apskritai gali Jums padėti. Kai taip jaučiatės, tikrai sunku įsivaizduoti tinkamo gydymo paieškas, kelti klausimus, kaip rūpinimąsi savimi ir specialistų pagalbą suderinti su darbu ar mokslu, kaip pasakyti šeimai ir t. t. Ir tai suprantama. Energijos stoka, nuovargis, beviltiškumas ir sunkumas imtis veiksmų yra dažni depresijos simptomai (WHO, 2022).

Nuolat sutinkame žmones, kurie jau išbandė daug neproduktyvių kelių bandydami spręsti savo sunkumus. Daug būdų, kurie nepadėjo arba pablogino situaciją. Ir tai tikrai išsekina paskutinius vilties lašus, kurie dar liko sunkioje būsenoje. Visgi taip pat prasidėjus terapijai matome žmones, kurie po truputį atsipalaiduoja ir ima tikėti, kad jie gali būti suprasti, išgirsti ir jiems gali būti geriau.

Maži žingsneliai

Bet šiandien siūlome galvoti mažais žingsneliais. Tai padės. Tikrai galite paimti į rankas telefoną, tuomet galite surinkti telefono numerį ir palaukti, kol atsiliepsime. Arba tikrai galite užsiregistruoti konsultacijai internetu. O toliau viskas vėl bus po žingsnelį: ateisite į susitikimą (galite prašyti, kad kas nors Jus palydėtų), papasakosite, kaip jaučiatės ir kartu sutarsime, kokius pagalbos kelius renkamės toliau. Tada vėl sekantis mažas žingsnelis.

Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Pradėkite nuo mažų žingsnelių.


Ką daryti, jei negaliu sau leisti kreiptis mokamos pagalbos?

Psichikos sveikatos centrai

Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu gali būti įvertintas vaistų poreikis, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti. Visgi kartais yra galimybė tęsti šias konsultacijas poliklinikoje mokamai, o kaina yra mažesnė nei privačių paslaugų.

Čia rasite psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus: pagalbasau.lt

Jaunimo linija

Jei šiuo metu jaučiatės prislėgtas ir neturite su kuo pasikalbėti, galite skambinti emocinės paramos telefonu „Jaunimo linija“ 0 800 28888. Pokalbiai čia taip pat nemokami ir gali būti tikras išsigelbėjimas, kai išgyvenate intensyvius jausmus, su kuriais sunku išbūti vienam.


Kur galiu sulaukti skubios pagalbos, jei aš krizėje?

Jei galvojate apie savęs žalojimą ar ketinate nusižudyti, pasakykite kam nors, kas gali Jums padėti nedelsiant.

Arba skambinkite nemokamu visą parą veikiančiu emocinės paramos telefonu „Jaunimo linija“ 0 800 28888. Savanoris ne tik išklausys, kaip Jūs jaučiatės, bet ir padės pasirūpinti skubia pagalba, jei ji bus reikalinga.

Jei kyla tiesioginis pavojus Jūsų gyvybei ar saugumui, skambinkite 112.

Literatūros sąrašas

Cuijpers, P., Quero, S., Noma, H., Ciharova, M., Miguel, C., Karyotaki, E., Cipriani, A., Cristea, I. A., & Furukawa, T. A. (2021). Psychotherapies for depression: A network meta-analysis covering efficacy, acceptability and long-term outcomes of all main treatment types. World Psychiatry, 20(2), 283–293. https://doi.org/10.1002/wps.20860
McQuaid, J. R., Buelt, A., Capaldi, V. F., Fuller, M., Issa, F., Clark, R., Pham, T., Shiner, B., Louie, A. K., & Beehler, G. P. (2022). The management of major depressive disorder: Synopsis of the 2022 U.S. Department of Veterans Affairs and U.S. Department of Defense clinical practice guideline. Annals of Internal Medicine, 175(10), 1440–1451. https://doi.org/10.7326/M22-1603
National Institute for Health and Care Excellence. (2022). Depression in adults: Treatment and management (NICE Guideline NG222). https://www.nice.org.uk/guidance/ng222
Noetel, M., Sanders, T., Gallardo-Gómez, D., Taylor, P., Del Pozo Cruz, B., van den Hoek, D., Smith, J. J., Mahoney, J., Spathis, J., Moresi, M., Pagano, R., Vasconcellos, R., Arnott, H., Varley, B., Parker, P., Biddle, S. J. H., Lonsdale, C., & Stanton, R. (2024). Effect of exercise for depression: Systematic review and network meta-analysis of randomised controlled trials. BMJ, 384, e075847. https://doi.org/10.1136/bmj-2023-075847
Singh, B., Olds, T., Curtis, R., Dumuid, D., Virgara, R., Watson, A., Szeto, K., O’Connor, E., Ferguson, T., Eglitis, E., Miatke, A., Simpson, C. E. M., & Maher, C. (2023). Effectiveness of physical activity interventions for improving depression, anxiety and distress: An overview of systematic reviews. British Journal of Sports Medicine, 57(18), 1203–1209. https://doi.org/10.1136/bjsports-2022-106195
World Health Organization. (2022). World mental health report: Transforming mental health for all. World Health Organization. https://www.who.int/publications/i/item/9789240049338