Pradžioje susipažinkite su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinkite savo būseną. Pvz., galite atlikti depresijos testą.

Antra svarbi užduotis bus bent jau siekti suprasti, apie ką yra Jūsų depresija. Tame gali padėti psichologas ar psichoterapeutas ir savipagalbos programa „Be depresijos”.

Tuomet pasirinkite, kokius savipagalbos būdus naudosite ir į kokius specialistus kreipsitės. Psichologas ar psichoterapeutas Jums padės geriau suprasti save, savo sunkius jausmus ir būsenas bei jų kilmę. Tai yra viena svarbiausių ir pirminių užduočių. Tik supratus, kas ir kodėl su Jumis vyksta, bus aiškiau, kokios pagalbos reikės toliau. Psichiatras Jums padės įvertindamas simptomus ir skirdamas medikamentinį gydymą. 

Kai kuriems žmonėms aiškus pavadinimas to, kaip jie jautėsi iki šiol, atneša palengvėjimą: „Bent jau žinau, kas su manimi darosi“. Kartais diagnozė nustatoma po daugelio mėnesių ar metų nuo simptomų pradžios. Daugelį metų pragyvenę su klinikine depresija žmonės tikrai lengviau atsidūsta, kai supranta, kad šie simptomai nėra jie patys, kad įmanoma jaustis kitaip. 

Kitai daliai žmonių išgirsti tokią diagnozę yra labai netikėta ir nemalonu. Kartais žmonės išgyvena gėdą dėl to, kad susiduria su sunkiomis emocinėmis būsenomis. Jaučiasi silpni ir netinkami. Tačiau abi reakcijos yra visiškai normalios.

Net, kai diagnozė yra nustatyta ir žmogus ją priima, gali kilti daugybė klausimų ir rūpesčių dėl to, kaip reikės toliau gyventi su šia liga: kokia jos eiga ir pasekmės, kaip tai suderinti su darbu, kaip kalbėti apie sunkias būsenas šeimoje, kyla nerimas dėl išgyvenamų emocinių ir fiziologinių apribojimų. Šis susirūpinimas dažnai pasireiškia pykčiu, suirzimu ir gali dar labiau apsunkinti Jūsų savijautą. Nepamirškite, kad siekiant suprasti, kas su Jumis vyksta ir ieškant Jums tinkamų savipagalbos ir pagalbos būdų, įmanoma jaustis kitaip.

Žmogus, kenčiantis nuolatinį nuovargį ar silpnumą, du įprastus depresijos požymius, gali atrodyti visiškai sveikas. Artimieji ir draugai nesuprasdami situacijos gali iš Jūsų tikėtis daugiau nei iš tiesų galite tuo metu. O sunkios būsenos požymiai gali būti matomi, kaip charakterio trūkumas. Nuovargis dažnai suvokiamas kaip tingumas ir iniciatyvos stoka; depresiška nuotaika matoma, kaip savęs gailėjimas. Šios reakcijos gali sustiprinti ir taip klibantį pasitikėjimą savimi… Tai galite aptarti su psichologu ir rasti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Svarbu nepamiršti, kad milijonai žmonių turi įvairių chroniškų ir laikinų sveikatos sutrikimų, tačiau gyvena pilnavertį gyvenimą, kai sulaukia tinkamo gydymo.

Daugiau minčių apie galimas aplinkinių reakcijas galite rasti straipsnyje Kas nutinka, kai pasakai, kad gydaisi?

• PROJEKTAS "MAMA MUMS RŪPI"
• POGIMDYVINĖS DEPRESIJOS POŽYMIAI
• PRIPAŽINIMAS IR STIGMA
• PRIEŽASTYS IR RIZIKOS VEIKSNIAI
• PAGALBOS GALIMYBĖS
• PAGALBA DRAUGEI AR ARTIMAJAI